Sveika mityba pradėjau domėtis 2007 m., kai laukiausi pirmagimės. Gimus dukroms daug dėmesio skyriau jų mitybai, lankiau įvairius kursus, seminarus, ieškojau informacijos knygose bei moksliniuose straipsniuose. Mūsų namuose atsirado daug iki tol nežinomų produktų: bolivinė balanda (quinoa), ispaninio šalavijo sėklos (chia), raudonieji bei juodieji ryžiai, lęšiai, avinžirniai, peruvinė pipirnė (maca), kerobas ir daug kitų supermaistų. Teoriškai žinių turėjau labai daug, bet praktikoje jas taikyti sekėsi kur kas sunkiau. Produktai ir skoniai buvo neįprasti ir nė vieno šeimos nario neviliojo. Dukros buvo nevalgios, laiko eksperimentuoti turėjau mažai, tad galiausiai norėjau pasiduoti.
Viskas pasikeitė, kai po sunkios ligos bandžiau atgauti jėgas. Pirmą kartą gyvenime taip aiškiai jaučiau, kad pavalgius vienokio maisto buvau apatiška ir be energijos, o štai kitoks maistas suteikdavo jėgų ir gerų emocijų. Tuomet visi atsikalbinėjimai, kad neturiu tam laiko virto ilgomis valandomis virtuvėje, bandant suderinti visų šeimos narių skonius atitinkančius patiekalus.
Tas žinojimas, kad maistas nėra nei blogas, nei geras, tiesiog vienoks – padeda mums jaustis gerai, o kitoks ilgainiui gali susargdinti, vertė ieškoti būdų, kaip pripratinti šeimyną ne tik valgyti daugiau daržovių, bet ir įprastus beverčius produktus pakeisti sveikatai palankiais.
Aišku, sukaupusi tiek žinių, kaip ir galima buvo tikėtis – nuėjau į kraštutinumus. Namuose neliko kvietinių miltų, rafinuoto cukraus, rafinuoto aliejaus ir dar daug įvairių perdirbtų produktų. O kai svečiai atkeliaudavo su lauktuvėmis (dažniausiai tai su sveikatai palankia mityba nieko bendro neturinčiais skanumynais), mano vidinė sveikuolė kraustėsi iš proto. Gaila buvo vaikų, kad nuodijamas jų organizmas ir tuo pačiu nenorėjau įžeisti svečių. Ir vyko nuolatinė kova su savimi bei noras aplinkinius edukuoti.
Palaipsniui susitaikiau, kad negaliu pakeisti aplinkos ir vaikai tikrai valgys įvairų maistą, bet galiu įdėti visas pastangas, kad namuose vaikai matytų teisingą pavyzdį. Ilgai ir kantriai ėjau šiuo keliu. Po truputį pratinau save ir šeimyną prie kitokios mitybos. Mūsų mityboje atsirado gerokai daugiau daržovių bei ankštinių. Taip pat kvietiniai miltai bei cukrus sugrįžo į namus, nes namuose pagaminti skanumynai visada bus geriau nei pirkti parduotuvėje.
Prieš keletą metų persikraustėme gyventi į Ispaniją ir tada net nepastebėjau, kaip po truputį visiškai pasinėriau į maisto gaminimo sūkurį. Šviežios daržovės, vaisiai bei alyvuogės ištisus metus absoliučiai apsuko galvą. Patekau į nuostabų naujų skonių bei kvapų pasaulį, kuris vis labiau džiugino ir maisto gaminimas nejučia iš prievolės ir būtinybės tapo labai malonia saviraiškos forma bei kūrybos erdve.
Tad kas man yra sveika mityba? Tai, kai nedemonizuojam jokių produktų, bet maitinamės principu 80/20. 80 proc. sveikatai palanki mityba, o likę 20 proc. – visa kita.
Ar man neatsibosta kasdien po keletą kartų gaminti 4 asmenų šeimai? Žinoma, atsibosta, bet tai 100% verta. Dar niekada nesijaučiau taip gerai ir energingai, kaip maitindamasi sveikatai palankiai. Įsitikinau, kad maistas yra mūsų energija ir tai, ką valgome tiesiogiai įtakoja nuotaiką bei savijautą, tad stengiuosi, kad šeima valgytų pilnavertį įvairų maistą
Tinklaraštyje dalinuosi tik mūsų šeimos išbandytais patiekalais. Viliuosi, kad rasite čia įkvėpimo ir įdėjų maitintis ne tik sveikatai palankiai, bet ir skaniai.
Gaminam kartu?!
